- prie
- 2 príe- praef., priẽ- I. arch. vartojamas su veiksmažodžiais ir veiksmažodžių abstraktais; plg. 2 pri- II: Priespaudimas tautų DP20. Dirbk, ką Dievas priesako Mž156. II. vartojamas su daiktavardžiais: 1. žymint vietą, esančią šalia to daikto, kuris pasakytas pagrindiniu daiktavardžiu: prieangis, prieklėtis, prievartė. 2. žymint dalyką, esantį ar vartojamą prie pagrindiniu daiktavardžiu pasakyto dalyko: priebalsis, priegalvis, prielinksnis, priežiedis. 3. žymint dalyką, kuris yra pagrindiniu daiktavardžiu pasakyto tokio pat dalyko aspalvis: priekvapis, priereikšmis, prieskonis. 4. žymint laiką, artimą pagrindiniu daiktavardžiu pasakytam laikui: prieaušris, prietamsis. 5. žymint iš veiksmo kilusį daiktą: priebrukas, priekalas. III. vartojamas su būdvardžiais, nurodant ne visą ypatybės kiekį: prieblogis, prierūgštis, prietamsis, prietrumpis.
Dictionary of the Lithuanian Language.